Vertimo programos studentų konferencija

 

2020 m. gegužės 7 d. MS Teams aplinkoje įvyks penktoji vertimo programos studentų mokslinė konferencija


Pirmasis žvilgsnis į vertimo pasaulį


Kviečiame dalyvauti!

 

Konferencija vyks šiame MS Teams kanale

 

 

 

Konferencijos programa su pranešimų santraukomis

 

 

10.00

Konferencijos atidarymas

Prof. N.Maskaliūnienė. Sveikinimo žodis

10.10

Vaida Balčėtytė

Literatūros vertėjo įvertinimas Lietuvoje

Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti vertimo premijų įtaką vertėjams, leidykloms ir jų bendradarbiavimui. Šiame darbe aprašoma vertėjo sąvoka ir dėstoma vertėjo nematomumo problema. Taip pat išsamiai aprašomos ir analizuojamos Lietuvoje teikiamos vertimo premijos. Atlikus apklausą, kurioje į klausimus apie bendradarbiavimą su vertėjais atsakė leidyklos, paaiškėjo, kad beveik visoms apklausoje dalyvavusioms leidykloms vertimo premijos yra svarbios, jas gavę vertėjai gali gauti geresnes darbo sąlygas. Interviu apie vertėjus ir jų vertinimą  atliktas su vertėjais Laimantu Jonušiu ir Kristina Sprindžiūnaite. Išnagrinėjus premijų teikimo duomenis galima išskirti kelias premijų teikimo tendencijas, o leidyklų apklausos duomenys rodo, kad premijos gali suteikti ilgalaikės naudos vertėjui, nes jos prisideda prie vertėjo matomumo didinimo, o beveik visos leidyklos palankiau vertina premijomis apdovanotus vertėjus, nors premijos nėra pats svarbiausias veiksnys renkantis vertėją.

10.30

Rugilė Aukštuolytė

Emocijų raiška verčiant siaubo literatūrą

Siaubo žanro literatūra turi daug jai būdingų elementų ir vienas iš jų yra emocijų, susijusių su baime, raiška. Autoriaus aprašomos veikėjų emocijos daro poveikį ir skaitytojui, nes autoriaus tikslas – pasiekti, kad skaitytojas taip pat išgyventų baimės ir siaubo emocijas. Vertėjo pagrindinė užduotis verčiant tokio pobūdžio tekstus yra pasiekti, kad jo vertimo poveikis skaitytojui būtų toks pats. Šiame pranešime pristatysiu teorines siaubo žanro ypatybes ir jo kalbinės raiškos savitumą, pirmiausia apibrėžiant, kas yra emocijos, jų rūšys ir raiška tekste.

Pristatysiu savo eksperimentinę medžiagą, surinktą iš Stiveno Kingo romane „Gyvulėlių kapinės“ (angl. „Pet Sematary“) ir jos klasifikacijos principus, aptarsiu, kokiais pagrindiniais būdais šie segmentai yra verčiami (pvz. praleidimas, pridėjimas, pakeitimas, kompensavimas), su kokiais iššūkiais susiduria vertėjas, bandydamas perteikti siaubo žanrui būdingas emocijas ir kodėl kai kurie minimalūs stilistiniai ar prasminiai nukrypimai gali būti motyvuoti. Atlikta analizė parodė, kad emocijas reiškiančias leksines ir sintaksines priemones galima suskirstyti į 3 grupes: 1) paprastuosius leksinius vienetus 2) žymėtuosius leksinius vienetus ir 3) išplėstinius palyginimus. Verčiant paprastuosius leksinius vienetus dažnai taikomas pakeitimo būdas, ypač vienos kalbos dalies pakeitimas kita, o meninės priemonės perkeliamos lietuvių kalbai įprastu ekvivalentu arba tiesiogiai, praleidžiant arba pridedant tam tikrus stilistiškai reikšmingus žodžius ar žodžių junginius.

10.50

Žygimantė Bitinaitė

Intertekstų perteikimo būdai Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ vertime į anglų kalbą

Šio baigiamojo bakalauro darbo tikslas išsiaiškinti, kokie intertekstų perteikimo būdai vyrauja Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ (1989) I dalies vertime į anglų kalbą „Vilnius Poker“ (2009). Teorinėje darbo dalyje aptariamos intertekstualumo ir interteksto sąvokos, intertekstinių elementų klasifikacija bei jų vertimo būdai remiantis lietuvių bei užsienio autoriais. Šiame darbe intertekstualumas suprantamas kaip grožinės literatūros kūrinio santykiai su kitais tekstais bei jų kuriamos reikšmės. Tiriamojoje darbo dalyje išrinkti intertekstiniai elementai skirstomi į citatas, netiesiogines citatas, nuorodas bei aliuzijas pagal R. Koženiauskienės intertekstų (2007, 2013) ir R. Leppihalme’s aliuzijų (1997) klasifikacijas, aptariama jų raiška bei funkcijos, aprašomi dažniausiai taikyti vertimo būdai, analizuojama, kaip ir kodėl pasikeitė intertekstinio vieneto raiška tekste VK. Išanalizavus pirmą R. Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ dalį pavadinimu „Jie“, buvo rasta daugiau nei 400 intertekstinių elementų. Vyrauja nuorodos – jos sudaro daugiau nei pusę visų intertekstų tipų, rastų tekste OK, daugiau nei trečdalį sudaro įprastinės aliuzijos, o citatos, netiesioginės citatos, pakeistos ir stereotipinės aliuzijos pasiskirsčiusios gana vienodai. Išnagrinėjus tekste OK rastų intertekstinių elementų pavyzdžių vertimus, išsiaiškinta, kad vyraujantis vertimo būdas – standartinis vertimas, kai intertekstas yra suprantamas vienodai tiek originalo, tiek vertimo skaitytojų. Pažodinio vertimo, kai vertėja nedaro jokių pakeitimų ir (arba) galimai neperteikiama konotacinė interteksto reikšmė, pavyzdžių taip pat gausu. Kitų taikytų vertimo būdų pasitaikė daug mažiau.

11.10

Ieva Dainytė

Konceptualiųjų metaforų perteikimas Simon Sebag Montefiore sudarytos knygos „Kalbos, pakeitusios pasaulį“ kalbų vertime į lietuvių kalbą

Darbe siekiama palyginti kaip metaforinai pasakymai, žymintys konceptuliąsias metaforas, atsispindi S. S. Montefiore sudarytos knygos „Kalbos, pakeitusios pasaulį“ kalbose ir jų vertime į lietuvių kalbą bei nustatyti jų perteikimo būdus vertimo tekste. Teorinėje darbo dalyje aptariama konceptualiosios metaforos teorija ir kita su ja susijusi informacija bei aprašomi metaforų vertimo būdai. Atliekant tiriamąją darbo dalį, pirmiausia, metaforiniai pasakymai buvo aptikti originalo tekste, o tada palyginti su jų atitikmenimis vertimo tekste. Konkrečiam atvejui priskiriant tam tikrą vertimo būdą, vadovaujamasi Z. Kövecses (2005) išskirta konceptualiųjų metaforų perteikimo vertime klasifikacija. Nagrinėjant metaforinius pasakymus, lyginama metaforinio pasakymo pažodinė ir metaforinė reikšmės bei kokia konceptualioji metafora yra perteikiama abejuose tekstuose. Metaforiniai pasakymai suskirstyti į grupes pagal išreiškiamą konceptualiąją metaforą ir taip išskirtos kalbose dominuojančios temos. Tyrimas rodo, kad didžioji dalis metaforinių pasakymų vertimo tekste išlieka visiškai nepakitę, kituose pastebimi atsiradę tam tikri pokyčiai, o dalis metaforiškumo vertime visai pranyko.

11.30

Jurga Dirsytė

Lietuvių poezijos rinkinio „Songs of life and love“ metaforų vertimo būdų analizė

Šio bakalauro darbo tikslas – nustatyti vertimo būdus ir metaforų rūšis iš pasirinkto lietuvių poezijos rinkinio. Darbe aptariama metaforos sąvoka, metaforų klasifikacija, vertimo būdai ir poezijos vertimo problematika. Darbe vadovaujamasi P. Newmark metaforų klasifikacija ir metaforų vertimo būdų teorija bei L. Pažūsio vertimo būdų teorija..

Surinkta 101 metafora. Nustatytos trys originalo kalbos metaforų rūšys – originalios, įprastos ir adaptuotos.  Atlikus metaforų vertimo analizę nustatyta, kad vertėjas L. Pažūsis daugiausiai, t.y., 47  metaforas vertė vertimo kalbos metaforomis, nepakeisdamas pradinio metaforos vaizdinio. 11 išverstų metaforų vaizdinys pakito; 16 metaforų išversta palyginimu; 17 metaforų praleista; 10 metaforų išversta pažodiškai. Vertėjas L. Pažūsis savo darbu suteikė skaitytojui galimybę pažinti skirtingų lietuvių poetų kūrybą.

Darbas aktualus vertimo studentams ir vertėjams, besidomintiems metaforų ir poezijos vertimu, taip pat lietuvių ir anglų kalbų poezijos skaitytojams, norintiems suprasti sudėtingą eiliuoto teksto vertimo procesą.

11.50

Gintarė Kvedaravičiūtė

Palyginimų perteikimas Džeko Londono romano „Martinas Idenas“ vertime iš anglų kalbos į lietuvių kalbą

Darbe nagrinėjamas žinomiausias amerikiečių autoriaus D. Londono romaną „Martinas Idenas“. Darbo tikslas – išnagrinėti palyginimų vertimo būdus romano vertime iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Darbe pristatyta teorinė medžiaga apie palyginimus bei lyginamuosius frazeologizmus ir frazeologizmus. Remiantis E. Jakaitienės palyginimų klasifikacija, išskirtos dvi palyginimų grupės: situaciniai palyginimai bei pastovieji palyginimai (lyginamieji frazeologizmai). Aptartos palyginimams būdingos savybės, susieti frazeologizmų bei lyginamųjų bruožai. Pateikti palyginimų vertimo būdai, pabrėžiant, kad, dėl modernaus požiūrio į frazeologizmus bei frazeologiją, abiejoms palyginimų grupėms pritaikyta frazeologizmų vertimo būdų klasifikacija. Tyrimo metu surinkti palyginimai originalo tekste bei jų atitikmenys romano vertime. Palyginimai suskirstyti į minėtąsias grupes: situaciniai palyginimai (139 atvejai) bei pastovieji palyginimai (14 atvejų). Kiekybinės analizės metu nustatyta, kad dažniausiai vartojami lyginamieji jungtukai tekste originalo kalba bei teksto vertime yra like bei kaip. Nustatyti dažniausiai pasirinkti palyginimų vertimų būdai. Kokybinės analizės metu išrinkti įdomiausi atvejai, kurie buvo nuodugniai išanalizuoti, atsižvelgiant į kūrinio kontekstą bei kūrinio situacinius epizodus. Daromos išvados, kad verčiant situacinius palyginimus, kaip ir tikėtasi, dažniausiai pasirenkamas kalkinio vertimo būdas (128 atvejai iš 139), tuo tarpu verčiant pastoviuosius palyginimus neapsieinama be vertimo analogu (7 atvejai iš 14). Pabrėžiama, kad verčiant palyginimus svarbu nepamiršti kiekvieno iš šių gramatinių struktūrų komponentų svarbos bei nepamiršti atsižvelgti į kūrinio kontekstą, pasitaikančias aliuzijas, konotuotus komponentus.

 

12.10-13.00 Pertrauka

13.00

Skirmantas Baušys

Beveiksnių sakinių vertimas iš lietuvių kalbos į anglų kalbą  A. Škėmos romane „Balta drobulė“

Verčiant iš lietuvių kalbos į anglų kalbą vertėjams tenka susidurti su skirtingomis šių kalbų struktūromis. Todėl verčiant beveiksnius sakinius iš lietuvių kalbos, kur veiksnio pozicija, skirtingai nei anglų kalboje, neturi būti visada užimta, vertėjui būtina atsižvelgti tiek į anglų kalbos gramatikos taisykles, tiek į tai, kad sakinys vertimo kalboje neprarastų savo prasmės bei stiliaus.

Šiame darbe siekiama ištirti, kaip beveiksniai sakiniai verčiami iš lietuvių kalbos į anglų kalbą bei palyginti beveiksnių sakinių struktūrą vertimo ir originalo kalbose. Teorinėje darbo dalyje lyginamos beveiksnių sakinių sąvokos bei tiriami beveiksnių sakinių struktūros skirtumai remiantis teorine medžiaga. Antroje darbo dalyje pateikiama pasirinkto kūrinio analizė iš praktinės pusės. Šiai tyrimo daliai įgyvendinti išrenkami A. Škėmos romano „Balta drobulė“ beveiksniai sakiniai ir lyginami su K. Gruodis vertimo „White Shroud“ atitinkamais sakiniais. Aptariamos vertimo tendencijos iš 60 surinktų sakinių. Galiausiai aprašomi pasitaikę vertimo būdai, aptariama, kokių pasitaikė daugiausiai ir bandoma paaiškinti kodėl.

13.20

Eglė Balkauskaitė

Lyginamoji J. M. Barrie „Piteris Penas“ tikrinių vardų vertimo į lietuvių ir italų kalbas analizė

Šio bakalauro darbo tikslas yra ištirti J. M. Barrie literatūrinės pasakos „Peter Pan“ tikrinių vardų perteikimo būdus tekste lietuvių (VK1), italų (VK2) kalbomis bei palyginti vertėjų pasirinktus perteikimo būdus. Remiantis lietuvių ir užsienio mokslininkais, teorinėje dalyje aptariamos tikrinio vardo, asmenvardžio, charakteronimo ir vietovardžio sampratos, jų klasifikacijos, nurodoma jų perteikimo svarba verčiant vaikų literatūrą, apžvelgiami vertimo būdai. Praktinėje dalyje atliekama kiekybinė, kokybinė ir lyginamoji tekstuose OK, VK1 ir VK2 surinktų tikrinių vardų (asmenvardžių, charakteronimų ir vietovardžių) analizė. Tekste surinkti 156 tikriniai vardai (101 asmenvardis, 6 charakteronimai,  42 vietovardžiai, 7 kiti pavadinimai). Išanalizavus asmenvardžių ir charakteronimų perteikimo būdus VK1 ir VK2 nustatyta, kad verčiant juos dažniausiai naudotas perkėlimo būdas (VK1 – 50 atvejų, VK2 – 46 atvejai). Šis būdais kartais pasitelktas verčiant ir semantiškai motyvuotus asmenvardžius. Nustatyta, kad semantiškai motyvuoti asmenvardžiai ir charakteronimai dažniausiai buvo verčiami tiesioginio vertimo būdu, rečiau – modifikavimo ir hibridiniais vertimo būdais. Analizuojant vietovardžių vertimą VK1 ir VK2, nustatyta, kad dažniausiai naudojamas tiesioginis vertimo būdas (21 atvejis), rečiau – perkėlimo, keitimo tradiciniais atitikmenimis, modifikavimo būdais, tai rodo, kad daugelis vietovardžių buvo semantiškai skaidrūs. Analizė parodė, kad italų vertėjas dažniau perteikė asmenvardžiuose ir charakteronimuose paslėptas reikšmes, o VK1 vertėja, neišversdama prasmingų asmenvardžių, padarė prasmės nuostolių, tačiau visus reikšminius vietovardžius abu vertėjai perteikė pagal semantines reikšmes nepadarydami prasminių praradimų.

13.40

Brigita Lukančenko

Carlo Collodi’io apysakos-pasakos „Le avventure di Pinocchio“ personažų vardų perteikimas lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis

Šio bakalauro darbo tikslas ‒ ištirti, kokiais būdais perteikti Carlo Collodi’io apysakos-pasakos „Le avventure di Pinocchio“ personažų vardai į lenkų, lietuvių ir rusų kalbas, bei palyginti vertėjų pasirinktus personažų vardų perteikimo būdus. Tyrimui atlikti pasirinkti naujausi vertimų leidimai į lenkų, lietuvių ir rusų kalbas. Teorinėje dalyje aptariamos tikrinio vardo, asmenvardžio ir charakteronimo sampratos, tikrinio vardo ir asmenvardžio klasifikacijos, personažų vardų perteikimo būdai. Tekste originalo kalba rasti 46 personažų vardai. Praktinėje dalyje, atliekant kiekybinę ir kokybinę analizę, remiamasi L. Pažūsio personažų vardų perteikimo būdų klasifikacija, nustatoma, kokiais būdai perteikti personažų vardai į lenkų, lietuvių ir rusų kalbas, aiškinamasi, ar personažų vardai perteikti tiksliai, ar nėra vertimo prasmės nuostolių, atliekant lyginamąją analizę, lyginami vertėjų į lenkų, lietuvių ir rusų kalbas pasirinkti personažų vardų perteikimo būdai. Atlikus analizę nustatyta, kad dažniausiai vertėjai į visas tris kalbas personažų vardus perteikė pasitelkdami tiesioginio vertimo būdą, rečiau ‒ perkėlimo ir modifikavimo būdus, rečiausiai ‒ pakeitimo arba substitucijos būdą. Tiksliausiai personažų vardai perteikti vertime į lietuvių kalbą. Šis darbas gali būti aktualus ir naudingas vertėjams, verčiantiems grožinę literatūrą, bei tyrėjams, besigilinantiems į personažų vardų perteikimą skirtingomis kalbomis.

14.00

Marius Šaučiūnas

Kitakalbių intarpų pateikimas A. Munthe „Knyga apie San Mikelę“

Šiame bakalauro darbe yra tiriamas kitakalbių intarpų pateikimas A. Munthe romane „Knyga apie San Mikelę“ ir dviejuose skirtingų laikmečių (1937 m. ir 2000 m.) vertimuose. Ši tema yra aktuali dėl vis stiprėjančių ryšių tarp skirtingų kultūrų ir globalizacija – tai lemia, jog įvairiuose tekstuose galima rasti vis daugiau kitų kalbų žodžių ar frazių. Šiame romane kitakalbiai intarpai yra svarbi kūrinio dalis – autorius taip siekia atskleisti savo kosmopolitiškumą, „pasaulio žmogaus“ ypatybę bei skaitytojams papasakoti apie įvairius savo gyvenimo nutikimus – „nukeliant“ juos į autoriaus laikmetį ir aplankytas vietas (XIX – XX a., Italija, Prancūzija ir pan.) bei skaitytojui leidžiant bent šiek tiek patirti tai, ką patyrė autorius. Visa tai vertėjams sukelia papildomų iššūkių stengiantis perteikti šį autoriaus rašymo stilių. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiamos skirtingos kitakalbių intarpų sąvokos, pristatomas kūrinys ir autoriaus stilius, lemiantis platų kitakalbių intarpų naudojimą. Taip pat apžvelgiami siūlomi pateikimo būdai ir tai, kaip jie siejasi su pagrindinėmis vertimo strategijomis – savinimu ir svetinimu. Praktinėje darbo dalyje pateikiami visi rasti intarpai, kurie vėliau yra suskirstomi pagal pateikimo būdus ir suskaičiuojami. Gauti duomenys pateikiami diagramose ir lentelėse ir jais remiantis yra padaromos išvados apie tai, kokios strategijos ir pateikimo būdai vyrauja romane ir jo vertimuose ir ar vertėjams pavyko išlaikyti autoriaus stilių.

14.20

Loreta Skirmantė Mazuronytė

Slengo vertimas iš anglų į lietuvių kalbą filme „Futbolo chuliganai“

Šio darbo tikslas buvo sužinoti, kokios strategijos verčiant slengą iš anglų į lietuvių kalbą filme „Futbolo chuliganai“ buvo naudojamos dažniausiai, o kokios rečiausiai. Tyrimo objektas – britiškas slengas filme „Futbolo chuliganai“. Atliekant tyrimą buvo taikoma kokybinė ir kiekybinė analizės. Teorinėje dalyje buvo aptarta slengo reikšmė tiek kultūroje, tiek filme „Futbolo chuliganai“, aptarta požiūrio į slengą kaita, atkreiptas dėmesys į slengo cenzūrą bei aprašytos visos įmanomos slengo vertimo strategijos (švelninimas, stilistinė kompensacija, tiesioginis vertimas). Empirinėje dalyje išrinkti slengo pavyzdžiai, jie pakomentuoti ir jiems pasiūlyta galimų vertimo variantų. Išanalizavus vertimą, paaiškėjo, kad dažniausiai buvo taikoma švelninimo strategija, kuri dauguma atvejų neutralizavo personažų kalbą. Taip pat daug kartų slengas buvo apskritai praleistas ir neverstas. Tiesioginis vertimas buvo taikomas dar rečiau, o stilistinė kompensacija buvo pritaikyta tik du kartus visame filme.

14.40

Samanta Mikniūtė

Svetimžodžių perteikimas E. Hemingvėjaus romanų „Anapus upės medžių ūksmėje“ ir „Atsisveikinimas su ginklais“ vertimuose

Bakalauro darbe analizuojami dviejų Hemingvėjaus kūrinių Across the River and into the Trees, A Farewll to Arms svetimžodžiai ir jų perteikimas lietuvių kalba. Bakalauro tikslas – ištirti svetimžodžių perteikimo būdus lietuviškuose Hemingvėjaus vertimuose ir įvertinti jų tinkamumą atsižvelgiant į funkciją, kurią svetimžodžiai atlieka  E. Hemingvėjaus romanuose. Atlikus kiekybinę analizę pastebėta, kad kūrinyje Across the River and into the Trees naudojami 6 svetimžodžių perteikimo būdai, A Farewell to Arms – 7. Išanalizavus svetimžodžių reikšmes kūriniuose, pastebima, kad svetimžodžiai Hemingvėjaus kūrybai suteikia platų kultūrinį koloritą, pagyvina tekstą (emotyvinė funkcija), įvardija tam tikrus reiškinius (atlieka referentinę funkciją). Pasinaudodamas svetimžodžiais autorius kuria veikėjų paveikslus, taip pat suteikia kūriniui autentiškumo, išskirtinumo bei egzotiškumo. Kokybinėje analizėje aptariama, kokios globaliosios vertimo strategijos buvo taikomos verčiant svetimžodžius, taip pat gilinamasi kaip vertėjų pasirinkta svetimžodžių perteikimo strategija atspindi svetimžodžių reikšmes ir funkcijas kūriniuose. Šiame darbe Svetimžodžių perteikimas yra sudėtinga užduotis, kuri gali priklausyti nuo daug faktorių, o kiekviena strategija svetimžodžiams suteikia vis kitokį koloritą.

 

 

 

Europos vertimo magistro programa

EMT

Vilniaus universiteto
Vertimo studijų katedros
infrastruktūros atnaujinimas

Europa

OPTIMALE

Optimale

Subtitrai ir kalbų mokymasis

SLL

Konferencijų vertėjų
mokymo ištekliai internete

Orcit