Studentų konferencija 2021


2021 m. gegužės 4 d. MS Teams aplinkoje įvyks

 

Vertimo, Semiotikos ir Intermedialiųjų literatūros studijų

 

studentų mokslinė konferencija


Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai

           

              Kviečiame dalyvauti!

 

Konferencija vyks šiame MSTeams kanale

 

 

 

Konferencijos programa su pranešimų santraukomis

 

 

09.30

Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodis

09.35

Anastasija Andrejeva (Semiotika MA II kursas)

Įkvėptas autorius ir jo antrininkai Algirdo Juliaus Greimo literatūros kritikoje                   

Pranešime pristatomo magistro baigiamajame darbe keliama problema – įkvėpto autoriaus ir kitų autoriaus tipų sąveika Algirdo Juliaus Greimo literatūros kritikoje. Darbe tiriamą tekstų korpusą sudaro 28 straipsniai. Pasirinktuose tekstuose atradus skirtingus autoriaus aktantinius vaidmenis, bus siekiama nustatyti autoriaus figūros reikšmę Greimo kūryboje.

Greimo santykiai su autoriaus figūra jo literatūros kritikoje yra ypatingi: autoriui dažnai atitenka pagrindinis vaidmuo net tuose straipsniuose, kur rašoma teksto recenzija. Su vienais autoriais, Greimas kuria intymius santykius, su kitais – išlaiko distanciją ir leidžia sau ironizuoti. Šmaikštus ir šiltas santykis su autoriumi niveliuojasi, kai Greimas pradeda formuluoti savo semiotikos projektą ir slepiasi už kritikos kaukės. Naujos postuluojamos vertės modifikuoja jo literatūrinę kritiką ir leidžia atrasti kitas autoriaus reikšmes.

Tiek ankstyvojoje, tiek vėlyvojoje eseistikoje, aiškiausiai pastebima įkvėpto autoriaus figūra. Tačiau tai – tik vienas iš galimų autoriaus funkcijų: skirtinguose tekstuose postuluojamas kitoks autorius, turintis savo raiškos būdus. Analizėje naujiems autoriaus tipams atrasti pasitelkiamas Greimo naratyvinė gramatikos modelis, kuriuo remiantis nustatomi skirtingų autorių teminiai ir aktantiniai vaidmenys bei jų sąveikos. Taigi, pristatyme bus pateiktos ne tik jau priimtos Greimo semiotikos sąvokos, bet ir bus naudojamos, rečiau pasitaikančios, tačiau taip pat svarbios apibrėžtys.        

10.00

Rasa Stakauskaitė (Semiotika MA II kursas)

Broniaus Krivicko meilės poezija

Bronius Krivickas – diplomuotas filologas, žemininkų kartos rašytojas ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, poetas–partizanas, jo Raštų sudarytojo Virginijaus Gasiliūno žodžiais, laisvės kovai suteikęs balsą. Sudėtingomis pokario sąlygomis: partizanaujant, slapstantis ir gyvenant bunkeryje, susiduriant su artimų žmonių netektimis ir kasdienine akistata su mirtimi, sukurtoje Krivicko poezijoje atrandame ne tik egzistencinius apmąstymus ir partizanų kovos įamžinimą, jo eilėraščiuose taip pat skleidžiasi ir subjekto išgyvenimai, susiję su meilės patirtimis.

Aptardami Krivicko meilės poeziją, autoriai dažniausiai cituoja eilėraščius iš sonetų ciklo „Neužmirštuolei, žydinčiai nakty“, kuriuose moteris siejama su harmonijos atstatymu, išsivadavimu iš vienatvės, prasmės ir Dievo atradimu. Šiame pranešime aptarsime, kaip meilės tema skleidžiasi ankstyvesniuose Krivicko eilėraščiuose, sudėtuose į rinkinį „Žiaurusis Dievas“. Ji pasirodo įvairiais pavidalais: kaip nuotaka, dalyvaujanti savo jaunystės dienų laidotuvėse, kaip tigrė, paviliojanti eilėraščio subjektą savo gracinga eisena, kaip partizaną slauganti mergaitė. Eilėraščiuose, kuriuose apmąstomi jaunystės patyrimai, moteris kelia skausmingus išgyvenimus, partizanui ji pasirodo kaip pagalbininkė, kenčiančiam – kaip išvaduotoja. Atkreipę dėmesį į tai, kokia tvarka Krivickas rinkinyje išdėliojo eilėraščius, galime fiksuoti santykio su Ja  kaitą ir tos kaitos refleksiją, nuoseklų ėjimą link sonetų cikle išsiskleidusios tikrosios meilės patirties.

10.25

Karolina Sadauskaitė (Semiotika MA II kursas)

Giedrės Kazlauskaitės poetinis maskaradas: kaukės ir veidrodžio motyvai rinkinyje ,,Meninos"

Šio pranešimo tikslas – išanalizuoti vienos ryškiausių šiuolaikinės poezijos atstovių Giedrės Kazlauskaitės antrajame rinkinyje „Meninos“ (2014) atsiskleidžiančią kalbančiosios savikūrą, tapatybės formavimą, pasireiškiantį per kaukės ir veidrodiškumo motyvus.

Maskaradas – renginys, kaukių balius, kurio metu apverčiama įprasta pasaulio tvarka, kuriama iliuzija, apgaulė nuslepiant savastį. Maskarado metu kaukė skirta ne tik nuslėpti, bet ir kurti naują vaidmenį. Giedrės Kazlauskaitės poetinis maskaradas apima rinkinyje „Meninos“ aptiktas kaukės bei veidrodiškumo temas, susijusias su eilėraščių kalbančiosios savos tapatybės konstravimu užsidedant kaukę, prisiimant skirtingus vaidmenis. Šiame pranešime aptariamas išsamių semiotinių analizių dėka atsiskleidęs kaukės izotopijos spektras – kaukė Kazlauskaitės tekstuose pasirodo kaip dedamas grimas, papuošalas, prisiimamas vaidmuo, kuriamas drabužis, poezijos metafora. Visame rinkinyje eilėraščių kalbančioji dėlioja sau kaukes, matuojasi pozas. Viena vertus, kalbančioji kaukę dėvi, kita vertus – ji pati ją kuria. Analizuojamuose eilėraščiuose išryškėja kūrėjo, poeto kaukės tema. Veidrodiškumo principas papildo kaukės motyvą kaip tapatybės formavimo instrumentas. Įvairūs atspindžiai bei veidrodžiai, pasirodantys eilėraščiuose, ryškina kalbančiosios poreikį stebėti save, susikurti sau pozą. Nepaisant to, atspindžio situacija eilėraščiuose dažnai neišvengiama, būtina. 

10.50

Augustė Mikulėnaitė (Intermedialios literatūros studijos MA II kursas)

Erdvė vs vieta: transformuojanti patirtis kelionių literatūroje

Kelionių literatūra – egodiskurso žanras, kurio pagrindiniais sandais tampa kelionės procesas, keliaujantis subjektas ir tekste konstruojama ir įreikšminama erdvė. Erdvės kūrimas tekste yra susijęs su keliautojo savastimi: daroma prielaida, jog objektyvi erdvė neegzistuoja, todėl jos konstravimas bei (at)kuriami maršrutai atskleidžia subjekto būdą matyti ir suvokti jį supančią aplinką. Tai susiję su įreikšminimo procesu, kuriame atsiskiria vietos ir erdvės sąvokos: „erdvė“, suvokiama kaip idėjų konstruktas, tampa „vieta“ per suvokėjo patirtį – subjektas „įsivietina“ erdvėje, ją patiria ir (re)konstruoja tekste. Tokiu būdu, skaitant kelionių užrašus, galima matyti, kaip patirtis transformuoja erdvę: ji abstrakčioje erdvėje leidžia keliautojui išskirti konkrečius taškus, kuriais remiantis jis konstruoja savo kelionės pasakojimą. Pranešime šias idėjas iliustruoja Antano Vaičiulaičio kelionių literatūroje (Nuo Sirakūzų iki Šiaurės elnio ir Italijos vaizduose) randamos subjekto ir erdvės ryšys ir jungtys, atsispindinčios tekste ir verčiančios skaitytoją pamatyti, kaip subjektas suvokia erdvę paversdamas ją sau artima vieta.

11.15

Dovilė Alminauskienė (Vertimas MA II kursas)

Metaphorical language in popular science literature and its translation strategies

There are a lot of problems that an author of a popular science text can face with regards to metaphor usage. Similarly, a translator of such text can face the same issues when translating them. This spawns from the fact that popular science genre utilizes metaphorical language for teaching purposes rather than rhetorical ones. Due to this, a lot of aspects have to be considered in terms of consistency, accuracy and relevance. Keeping this in mind, the present paper attempts to analyse the metaphorical expressions used by the author and the translation choices made by the translator in the popular science book “Physics of the Impossible” written by Micho Kaku. By investigating the intentions of the author and the resulting translations, a few suggestions are made on how to improve certain translation instances. The results of the analysis suggest that depending on the type and purpose of the metaphor, certain translation strategies are better employed. Extended metaphors that have the purpose of explaining a subject should retain their consistency across the text as much as possible, meanwhile the novel single-use metaphors are more flexible and can be independently changed according to the will of the translator.

11.40

Pertrauka (30 min.)

12.10

Aušra Noreikaitė (Vertimas BA IV kursas)

Translation of musical allusions from English into Lithuanian in James Joyce’s novel “Ulysses“

This study analyses the translation strategies for musical allusions from English into Lithuanian and how they affect the reader’s understanding of James Joyce’s novel “Ulysses”. The study focuses on the translation by J. Brazaitis and S. Repečka (the 1st and 2nd parts of the novel published in 2003 and 2005 respectively), although there are a few examples from Tomas Venclova’s translation of the novel in 1968. Due to the complexity and the scope of the novel, only four chapters (two of them translated by Tomas Venclova) are analysed. The study reveals how many musical allusions are present in the selected chapters, referring to Zack Bowen’s “Musical Allusions in the Works of James Joyce” (1974). Using qualitative research method, it is assessed what translation strategies were used and what impact do these translations have on the Lithuanian reader. In the four chapters, there were 180 key-phrase and 53 proper name allusions. The translators mostly chose to translate word for word, but occasionally used footnotes and marking in order to bring the Lithuanian reader closer to the English text and the Irish culture.

12.35

Kotryna Kivilienė (Vertimas MA II kursas)

Vulgar Language Translation: A Comparative Analysis of Charles Bukowski's Novel “Women” in English, Lithuanian and Russian

This study analyses vulgar phrases in Charles Bukowski‘s novel Women (1978) in English, Lithuanian (translated by Inga Tuliševskaitė) and Russian (translated by Maksim Nemcov). The aim is to compare the level of vulgarity in the original text with its translations in this controversial book about a semi-autobiographical character who suffers from alcohol addiction, a flagging career and the inability to maintain relationships with women. As he is not aware how to communicate with women after having sexual intercourse, this novel is full of vulgarities. The main hypothesis is that the level of vulgarity differs in translations being the lowest in the Lithuanian version. To investigate this hypothesis, the role of the translator and their cultural background is of great importance. The definition of vulgarity and its classification into swear words, dirty words and taboos is based on Jay (1992). The framework for analysing the translations of vulgar phrases is developed from Nida’s (1964) work on formal correspondence and dynamic equivalence, as well as from strategies of translating in Vinay and Darbelnet (1958). It is important to mention that the possibility of compensation discussed by Pažūsis (2014) is also taken into account. The primary findings partly confirm the hypothesis revealing that the level of vulgarity is indeed different in translations, but it was found out Lithuanian and Russian versions are more vulgar than the original as they tend to vulgarise phrases that are not vulgar in the English.  

13.00

Karolina Levanaitė (Vertimas MA II kursas)

Postredagavimo kompetencijų ugdymas rengiant vertėjus Lietuvoje

Pranešime pristatoma postredagavimo kompetencijų mokymo Lietuvoje tema, kurios aktualumas ypač išaugęs pastaraisiais metais populiarėjant neuroniniam mašininiam vertimui. Pasaulinėje vertimo paslaugų rinkoje kasmet sparčiai auga įmonių ir organizacijų poreikis lokalizuoti savo publikuojamą turinį, taigi, kinta ir rinkos poreikiai bei su vertimo paslaugų greičiu, apimtimi ir kaina susiję lūkesčiai, keliami vertimo paslaugų teikėjams bei vertėjams. Mašininio vertimo programomis automatiškai išverstų tekstų postredagavimas tampa vis aktualesne vertimo paslauga, o tai atveria ne tik naujus sprendimo būdus minėtiems iššūkiams įveikti, bet kelia ir daug naujų teorinių bei praktinių vertėjų rengimo klausimų. Ar automatiškai išverstus tekstus gali postredaguoti tiesiog patyrę vertėjai? Kokios kompetencijos ir įgūdžiai reikalingi norint postredaguoti greitai ir produktyviai? Kaip keičiasi požiūris į šiandienos vertėjo profesiją? Pranešime trumpai apžvelgiama kitų Europos šalių universitetų geroji postredagavimo kompetencijų ugdymo praktika, pristatomi šių metų sausio–kovo mėn. atlikto postredagavimo paslaugų Lietuvos vertimo rinkoje tyrimo duomenys bei esminės įžvalgos. Tyrimo apklausose dalyvavo Lietuvos vertimo įmonės ir biurai, taip pat savarankiškai dirbantys vertėjai bei eskpertų grupė, su kuriais nagrinėti tokie mašininio vertimo aspektai kaip vertėjų požiūris į naujausias vertimo technologijas, vertimo procesui keliami mašininio vertimo iššūkiai, būtinosios postredagavimo kompetencijos ir jų įtraukimas į vertėjų ugdymo procesą.

13.25

Natalija Stankevič (Vertimas MA II kursas)

Lietuvių gestų kalbos vertėjų darbas tiesioginiame eteryje įprastomis ir ekstremaliomis sąlygomis per COVID-19 pandemiją

Vertimas tiesioginiame eteryje laikomas sudėtingiausiu, dėl to, kad vertėjas neturi galimybės paprašyti kalbėtojo sulėtinti kalbos tempo, perklausti, pasinaudoti kolegų ar kurčiųjų pagalba - tokio pobūdžio vertime vertėjas turi pasikliauti tik savo kompetencija. O verčiant ekstremalios situacijos aplinkybėmis, kai be aukščiau minėtų aspektų vertėjams tenka susidurti su naujais, iki šiol nepatirtais iššūkiais, tiesioginiame eteryje versti tampa dar sunkiau. Tai įrodė 2020 metų pradžioje visą pasaulį apėmusi ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos. Tuo metu skirtingų valstybių gestų kalbos vertėjai, tarp jų ir lietuvių gestų kalbos (LGK) vertėjai, tapo itin dažnai pastebimi televizijoje ir socialiniuose tinkluose versdami tiesiogines politikų kalbas ir svarbiausias naujienas, susijusias su COVID-19 pandemija. Tai buvo didžiulis iššūkis LGK vertėjams, nes iki to laiko ne vienam iš jų neteko versti panašiomis ekstremalios situacijos aplinkybėmis.

Atlikus  giluminį interviu su 9 LGK vertėjais pranešime pristatoma, kaip skyrėsi gestų kalbos vertėjų darbas tiesioginiame eteryje įprastomis ir ekstremaliomis sąlygomis per COVID-19 pandemiją. Išskiriama vertimo aplinka, pasiruošimas vertimui, vertimo procesas ir refleksija, o remiantis Australijos mokslininkės R. L. Mckee (2014) tyrimu atkreipiamas dėmesys į išorinius, lingvistinius, paralingvistinius ir tarpasmeninius veiksnius, kurie turėjo įtaką gestų kalbos vertėjo darbui verčiant ekstremaliomis sąlygomis. 

13.50

Evelina Atminytė (Semiotika MA II kursas) 

„Su Naujaisiais metais“: kas sveikina sovietmečio naujametiniuose atvirukuose?

Sovietmečio Lietuvos naujametiniam atvirukui būdingas standartizuotas paruošto sveikinimo tekstas. Laikotarpyje nuo 1950-ųjų pabaigos iki pat nepriklausomybės atkūrimo šalia atvaizdo skaitome tuos pačius užrašus: “Su Naujaisiais metais” bei “Laimingų Naujųjų metų”. Tyrimo metu, nagrinėjant atviruko averso (t. y. priekinės pusės) diskursų tvarką bei analizuojant paruošto sveikinimo teksto turinį ir grafinę raišką, siekiama atsakyti į klausimus: kokia yra kalbinio diskurso funkcija bei kokiai sakymo instancijai jis priklauso?

Paruoštas sveikinimas komentuoja bei nukreipia vizualinių elementų kuriamą prasmę, o pati pasakymo formuluotė implikuoja performatyvų veikimą. Tačiau, laikantis prielaidos, kad performatyviai funkcijai realizuoti būtina diskursinė situacija, kuri, savo ruožtu, numato sakytoją bei sakymo adresatą, atviruke pateikiamo sveikinimo atveju nėra aišku, kas sveikina - nuasmenintas, subjektyvumo žymių neturintis sveikinimas nekuria galimybių įvardyti sveikintojo. Keliama hipotezė, kad sveikinimo teksto pajungimas tam tikrai sakymo instancijai reguliuojamas averso elementų tvarkos. Priklausomai nuo kalbinio diskurso grafinės raiškos (pvz. kursyvas ar spausdintos raidės) bei jo pozicinio išsidėstymo kitų elementų atžvilgiu (pvz. po įrėmintu atvaizdu arba integruotas į jį), sveikinimas gali būti priskirtas skirtingiems sakytojams - nuo dailininko iki Naujųjų metų šventės veikėjų.

14.15

Konferencijos uždarymas

 

Europos vertimo magistro programa

EMT

Vilniaus universiteto
Vertimo studijų katedros
infrastruktūros atnaujinimas

Europa

OPTIMALE

Optimale

Subtitrai ir kalbų mokymasis

SLL

Konferencijų vertėjų
mokymo ištekliai internete

Orcit